Sostinė: Roma
Gyventojų skaičius: 59 797 978
Plotas: 301 338 km²
Valstybinė kalba: Italų
Išsivystimo lygis: Labai aukštas

Italija - tai šalis, ypač turtinga savo istorija, kultūra bei meno klodais. Nuo sniegu padengtų viršukalnių iki saulėtosios Adrijos jūros, Italija sklidina magijos, istorinio paveldo bei dar neatrasto grožio. Italija - tai ne šalis, tai sielų buveinė, palaiminta grožiu, meno dvasia ir kultūriniu savitumu. Grakštaus batelio formos šalis šiaurės vakaruose ribojasi su Prancūzija, šiaurėje - su Šveicarija ir Austrija, šiaurės rytuose - su Slovėnija. Pusiasalis apsuptas Ligurijos, Sardinijos bei Tirėnų Jūros vakaruose, Jonijos jūros pietuose bei Adrijos jūros rytuose. Šalyje dominuoja italų kalba, tačiau galima sutikti ir vokiškai, prancūziškai, slovėniškai kalbančių regionų. Geografinė padėtis. Pietų Europos lobis - Italijja - įsikūrusi Apeninų pusiasalyje, jos krantai skalaujami penkių jūrų: Adrijos, Jonijos, Viduržemio, Tirėnų bei Ligūrijos. Italijai priklauso dvi didžiausios Viduržemio jūros salos - Sardinija ir Sicilija. Šalis šiaurėje ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Monaku, Austrija ir Slovėnija, o į jos teritoriją įsiterpia dvi nykštukinės valstybės - San Marinas ir Vatikanas. Klimatas. Vyraujantis klimatas - Viduržemio jūros (mediteraninis), Sicilijoje - subtropinis. Šiaurinėje dalyje būdingas žemyninis subtropinis, pakrantėse bei pusiasalio pietuose - jūrinis klimatas. Vasaros karštos, vidutinė liepos temperatūra 20-28 °C, Sicilijoje ir iki 40 °C. Vidutinė sausio temperatūra nuo 0 iki 12 °C, Alpėse temperatūra nukrenta iki -15°C. Krituliai daugiausia žiemą (600-1000mm per metus). Žiemą slėnyje iki kelių savaičių išsilaiko sniego danga, o kalnų šlaituose sniegas išbūna kelis mėnesius. Jūros pakrantėse, Sicilijos bei Sardinijos salose klimatas labai švelnus, vasaros ir žiemos temperatūros skirtumas paprastai nebūna didesnis nei 15°. Todėl poilsis Italijoje yra itin populiarus, pakrantėse įsikūrę visame pasaulyje žinomi Italijos pajūrio kurortai. Italijos gamta. Pusę Italijos teritorijos sudaro bato formos Apeninų pusiasalis. Šalies šiaurėje stūkso Alpės, o išilgai teritorijos eina Apeninų kalnagūbris, jūros dugnu siekiantis net Siciliją. Šiaurės rytuose plyti didžiausia Italijos lyguma - Po žemuma. Ja teka ilgiausia Italijos upė - Po (652 km). Vakarine pakrante nuo Genujos iki Neaopolio driekiasi žemumos su įsiterpusiais neaukštais kalnais ir lygumomis. Šio regiono (ir Po žemumos) žemė derlingiausia Italijoje ir tankiausiai apgyvendinta. Italijos šiaurės rytuose driekiasi snieguotos Dolomitinės Alpės, kurių aukščiausias masyvas - Marmolada (3342 m). Didžiausias ežeras Italijoje - Gardos (370 km²). Šalyje yra keletas veikiančių ugnikalnių: Sicilijoje stūkso aukščiausias veikiantis Europos ugnikalnis - Etna (3263 m), Vezuvijus - vienintelis aktyvus ugnikalnis žemyninėje Europoje, taip pat Stomboli. Italija garsi savo virtuve, mada ir dizainu, architektūros ir meno vertybėmis, muzika ir kaip puiki vieta turizmui. Kelionės į Italiją kasmet sutraukia vis daugiau norinčiųjų pasigrožėti nuostabia gamta, pajusti jaukių miestelių dvasią, prisiliesti prie nemirštančios istorijos ištakų. Italija nuo seno žinoma kaip daugumos Europos kultūrų lopšys, sostinė Roma ilgus amžius buvusi Vakarų civilizacijos centru. ‘‘Visi keliai veda į Romą“ - sako senas priežodis. Senos tradicijos ir turtinga istorinė praeitis paliko Italijai daugybę meno ir architektūros lobių. Italijos miestuose bene daugiausia turistų lankomų vietų, šalyje galime rasti net 43 UNESCO saugomų Pasaulio kultūros paveldo objektų. Daug turistų sutraukia ir Italijos šiaurės slidinėjimo kurortai, ežerai. Trys didžiausios nacionalinės italų aistros yra greiti automobiliai, futbolas ir opera. Italijos opera išsiskiria tuo, kad yra kasdienybės dalis, o ne turtingųjų pramoga kaip daugumoje šalių. Italijoje yra kilę daugybė svarbių meno ir intelektualinių judėjimų, kurie pasklido visoje Europoje: Renesansas, Barokas. Italijoje kilo ir dirbo tokie žymūs meno veikėjai kaip Mikelandželas, Leonardo da Vinci, Donatelas, Botičelis, Berninis ir Rafaelis.



Jūs neprisijungęs !